| | APIE PERMAIN VJUS VIENINTELIAME LIETUVOJE KATALIKIŠKAME URNALE ŠEIMAI „ARTUMA“
 Nuo 2006 met sausio „Artumos“ vyr. redaktor Vand Ibiansk pakeis Darius Chmieliauskas. Apie tai internetiniame dienratyje www.bernardinai.lt juos pakalbino Dalia emaityt.
urnalas „Artuma“ leidiamas jau eiolika met. Kaip per vis t laik keitsi urnalo veidas?
Vanda Ibianska: Per 16-ika met pasikeit daug kas: redakcijos darbuotojai, urnalo profilis, dizainas ir net formatas. 1989-aisiais tai buvo antroji po „Katalik pasaulio“ katalikikos spaudos kregd, kuri upild iojjani ios spaudos tutum. Tada urnalas buvo leidiamas entuziast mgj, ne profesional, vadinosi „Caritas“ ir atrod visai kitaip. Laikui bgant savaime atsirado kitokie reikalavimai kokybei bei nauji poreikiai, todl ir prasidjo velnios metamorfozs pirmiausia urnalo turinyje, vliau dizaine. Nuo 1997 met jis vadinasi „Artuma“ ir yra leidinys krikionikai eimai. Jame iki iol buvo spausdinami vairs familistikos srities straipsniai bei gana plati rubrika „Credo“. Be to, laisvalaikio skaitiniai – novel, gydytojo patarimai, mandagumo skyrelis ir kt. Didelio skaitytoj pritarimo sulauk 2000 metais pasikeits virelis: jame pradta spausdinti vairi laikotarpi garsi dailinink paveiksl reprodukcijos.
Kaip pavyko per tuos metus ilaikyti skaitytoj auditorij? Gal inote, kas yra tas „vidutinis“ Js urnalo skaitytojas?
Vanda Ibianska: Skaitytoj auditorijai ilaikyti kakoki speciali pastang nedjome. J kontingentas irgi keitsi savaime. Kol urnalas buvo „Caritas“, j skait karitieiai bei vyresns kartos mons. Kartais nutikdavo taip, kad urnalo neskaitydavo, tiesiog nupirkdavo tam, kad palaikyt katalikik spaud. Ilgainiui skaitytojas kito: jaunjo, darsi labiau ipruss. Šiuo metu tai daugiausia inteligentai, mons plataus amiaus diapazono – nuo 18 iki 70 met. Didel dalis skaitytoj gyvena provincijoje, bet nemaai j ir miestiei. Mus skaito studentai, eimos centr, socialiniai darbuotojai ir tiesiog eim mons.
Kas buvo svarbiausia iame leidinyje, kuo „Artuma“ isiskyr i kit leidini?
Vanda Ibianska: Stengms ilaikyti tam tikr pusiausvyr tarp tikjimo tem ir paprastos eimos kasdienybs. Bijojome perlenkti lazd ir nukrypti vien tikjim, nes tai jau bt okolado barstymas cukrumi. mogus geba vienu metu priimti tam tikr doz ini bei emocij, o j per daug ididinus, smegenys atmeta. Tai ino visi profesionals urnalistai, nors ne visada paiso. Mes stengms paisyti, gal todl ir pavyko ilaikyti skaitytojus. Be to, buvome ir esame leidinys be joki komercini niuans, pataikavimo masiniam skoniui. Turime savo tvirt krikionik linij ir nuo jos nenukrypstame. Taiau „Artuma“ yra urnalas, skirtas pirmiausia pasaulieiams, besidomintiems krikionika eima, jos vertybmis ir problemomis.
Teko girdti, kad keiiasi urnalo redakcija. Kodl vyksta permainos?
Vanda Ibianska: Permain prieastis labai paprasta. Kaip vyriausioji redaktor formavau ir kriau urnal dvylika met. Tai ilgas laiko tarpas, todl nieko keisto, kad panorau likti tik eiline redakcijos darbuotoja. Nordama permain, kitokio poirio leidin ir nauj vj, pasiliau imtis io darbo Dariui Chmieliauskui. Redakcijos sudtis lieka ta pati, tik ji pasipildo dailininke Silvija Knezekyte.
Kokie pasikeitimai numatomi, kuo adate nustebinti skaitytojus?
Darius Chmieliauskas: Syk jau paminta naujoji dailinink, vadinasi, pasikeis urnalo ivaizda. Taiau nenorime kaip nors mantriai stebinti, siekiame tik atsiliepti iandienius leidybos reikalavimus bei skaitytoj poreikius. Liks daugelis ankstesnij rubrik, bet bus ir nauj – norime bti dar aktualesni, domesni. Mano manymu, eima, jos problemos ir diaugsmai apima, galima sakyti, visk: ndienos ms visuomens problemos – socialins, politins, kultrins ar net ekonomins – atspindi bei kyla i eimos institucijos erozijos. Todl eimos bei apskritai dorovini vertybi sparios devalvacijos, liai siautjanio moralinio ir kriminalinio smurto bei cinizmo socialiniame kontekste bandysime atgaivinti Lietuvos skaitytoj, pervargus tiek nuo kasdiens kovos u ilikim naujomis slygomis, tiek ir nuo nemaos dalies iniasklaidos ukreiamo pykio, neapykantos, netolerancijos „nemadingoms“ vertybms. Norisi padti monms i naujo atrasti tradicines vertybes, jas pateikti aktualiai ir patraukliai, diskutuoti apie tai be agresijos, siekiant suintriguoti gal net naiviu tikjimu tradicijos „vieumu“, kuris atsiskleidia visai alia gyvenani moni gaiviais liudijimais, galiniais kvpti ir kitus rytis tokioms avantiroms kaip blog nugalti gerumu. Ir tai padaryti ia pat, savo artimiausioje aplinkoje, o drauge – tapti eimos, bendruomens, valstybs statytojais, bet ne griovjais.
Kartais vykstant pokyiams leidiniuose „nubyra“ dalis skaitytoj. Ar nebijote prarasti esamos skaitytoj auditorijos?
Darius Chmieliauskas: I ties dabartinis urnalo beveik trij tkstani egzempliori tiraas (vadinasi, dar bent kelis kartus didesnis reali skaitytoj brys) visai nemenkas iandienei krikionikajai spaudai. Ir tai labai pareigoja, todl darysime visk, kad j „neibarstytume“. Kita vertus, esu sitikins, kad urnalas galt bti domus kur kas didesnei auditorijai, kuri iki iol tiesiog neturjo progos su juo susipainti. ia ir gldi visi leidybiniai (tiek krybos, tiek ir vadybos) ikiai. Bandome juos priimti ir dar labiau priartti prie iandienos mogaus. Todl labai nuoirdiai kvieiame visus, kam brangus krikionikas spausdintas odis, palaikyti mus ir malda, ir atsiliepimais bei pasilymais, ir prenumeruojant, ir skelbiant, kad tai – vienintelis Lietuvoje katalikikas urnalas eimai bei vienas i labai nedaugelio vis dar gyv katalikikj leidini.
_______________________________________
„Artum“ galima usisakyti bet kuriame „Lietuvos pato“ skyriuje nuo kiekvieno numerio.
Indeksas 5010
Prenumeratos kainos:
1 mn. – 2,98 Lt;
3 mn. – 8,94 Lt;
6 mn. – 17,88 Lt;
12 mn. – 35,76 Lt.
Usienyje „Artumos“ prenumeratos kaina metams (oro patu) 40 USD (35 EUR); i usienio usakyti Lietuvos gyventojams tekainuos 13 USD (11 EUR). ekius sisti redakcijos adresu:
M. Daukos g. 21, LT-44282 Kaunas, Lietuva.
Tiems skaitytojams, kuriems patogu „Artum“ atsiimti redakcijoje urnalas tekainuos 2 litus.
Taip pat galime pristatyti ir parapijas, kuriose susidaryt grupel laukiani „Artumos“!
Ai visiems, palaikantiems ARTUM!
|
pradi
vir